Christocentric

VIEŠPATIE,

TEĮVYKSTA SU MANIMI TAI, KO NORI TU.

AŠ EISIU TUO KELIU, KURIUO TU NORI.

PRAŠAU, PADĖK SUPRASTI TAVO VALIĄ.

VIEŠPATIE,

KAI PANORĖSI, BUS METAS.

AŠ BŪSIU PASIRENGĘS,

ŠIANDIEN IR VISADOS.

VIEŠPATIE,

PRIIMSIU VISA, KĄ TU DUOSI.

MANO LAIMĖ BUS TAI, KO TU NORĖSI.

VIEŠPATIE,

MAN PAKANKA, KAD TAU PRIKLAUSAU.

TEBŪNIE TAIP, KAIP NORI TU.

JEI TU NORĖSI, AŠ TURĖSIU DRĄSOS.

MANO ŠIRDIS IR VISAS GYVENIMAS -

TAVO RANKOSE!

Tu mano kelias, aš Tavo keleivis.

Mano gyvenimas filmas, o Tu pagrindinis veikėjas.

Aš tik druska, o Tu juk virėjas.

Tu mano Šviesa, o aš saulėgrąža kuri stiebias.

Aš tik puodukas, o Tu mano puodžius.

Aš tik raidė ant lapo, o Tu juk rašytojas.

Aš smiltelė, o Tu smėlio pilies statytojas.

Aš šventyklos teršėjas, o Tu jos valytojas.

Visa Tavo Šlovė ant stalo, o man telieka trupiniai nuo jo…

A.M.

JŪS ŽEMĖS DRUSKA. Nepasitraukite iš pasaulio norėdami išvengti persekiojimų. Jūs turite gyventi tarp žmonių, kad Dieviškosios meilės skonis būtų kaip druska, saugojanti pasaulį nuo pagedimo. Jeigu tie, kurie tarnauja Dievui, būtų pašalinti iš žemės, šis pasaulis būtų paliktas pražūčiai. Nedorėliai net už laimę gyventi žemėje yra skolingi Dievo žmonėms, kuriuos jie engia ir niekina. Bet jeigu krikščionys vadinasi šiuo vardu, jie - tarsi druska, netekusi skonio. Neteisingai atstovaudami Dievą, jie yra blogesni už netikinčius.

JŪS PASAULIO ŠVIESA. Išgelbėjimas, kaip ir saulės šviesa, priklauso visam pasauliui. Šventojo Rašto religija neturi būti uždaryta nei tarp knygų, nei tarp bažnyčios sienų. Ji turi šventinti kasdieninį gyvenimą ir pasireikšti mūsų santykiuose. Mūsų širdys privalo saugoti šiuos teisumo principus. Normalus gyvenimas, nenukrypstama dora, gero linkinti dvasia, Dieviškasis pavyzdys - tai vis tarpininkai, kurie perduoda pasauliui šviesą.

Ištrauka iš Elenos Vait knygos “Su meile iš Dangaus”

Artinantis Velykoms, mokytojas išsiuntė savo mokinius į šalia mokyklos esančią gamtą. Kiekvienas mokinys gavo mažą dėžutę su užduotimi: parnešti kažką, kas simbolizuotų gyvybę. Vaikams grįžus, mokytojas iš eilės atidarė visas dėžutes. Pirmoje buvo drugelis, kuris išskrido vos atidarius dėžutę. Kitoje buvo lapai. Trečioje šakelės, tačiau viena dėžutė buvo tuščia.
“Kaip kvaila! - sušuko vienas iš mokinių. - Kažkas neatliko užduoties!”
Tuo momentu Pilypas, berniukas su Dauno sindromu, pasakė: “Tai mano dėžutė.”
“Tai ką, Pilypai, - atšovė tas pats berniukas, - tu neįvykdei užduoties!”
“Ne, - tvirtai atsakė Pilypas. - Kapas buvo tuščias!”
Tą dieną Pilypas tapo gerbiamas grupės narys. Neilgai trukus jis mirė, o jo klasiokai į laidotuves atnešė po tuščią dėžutę mirusio atminimui.
Iš tiesų kapas buvo tuščias! O tame tuščiame kape krikščionys visame pasaulyje randa didžiulę viltį.
Linkiu, kad ir per šią Paschą (Velykas), tie kurie yra pažinę tą viltį - prisipildytų jos vėl, o tie kurie dar jos ieško - pagaliau atrastų…

Mylimieji, kiek iš mūsų priima pažodžiui kai Jėzus sako „prašykite bet ko mano vardu ir aš tai padarysiu.“ Kiek iš mūsų, net pačiame to supratime turi daug pasiteisinimų ar paaiškinimų kodėl tas neįvyks, negu tiesiog tikėti tuo, ką Jis sakė. Tiesa ta, kad kai kuriems iš mūsų didžiausia problema yra kada mes leidžiame žmogiškam samprotavimui įsikišti nei tiesiog tikėti. Per metus aš užsiauginau nepaprastą troškimą matyti antgamtinį Dievo veikimą, kaip mano tikėjimo rezultatą. Šiandien ir šiuo metu nepaprastai lebgviau yra rasti gerus teologus negu išvysti tuos, kurie iš tikrųjų turi didį tikėjimą. Jėzaus atsakymas apaštalams buvo „Jūs, mažatikiai“. Yra aišku, kad Jis matavo jų tikėjimą reguliariai kaip priešpriešą Rašto žinojimui. Atrodytų lygtai mes turime didesnį norą būti stipresni Šventojo Rašto žinojime, nei ištikimai jį pristatyti ir įrodyti. Man tai saugus kelias, religinis pasiteisinimas netikėti nepaliaujamai. Savo studijose pamačiau, kad jos teikia daugiau Dievui šlovės su tais kurie nuoširdžiai nusitvėrė bent vieną Jėzaus Kristaus pažadą, negu tie, kurie tiesiog kovojo, kad būtų susipažinę su kiekvienu Jo pranešimu. Tiesa yra ta, kad mums reikia abiejų – Dievo Žodžio supratimo ir beatodairiško tikėjimo, kad įvyktų tai, ką Jis sakė kad įvyks. Mano klausimas tau, ar tu tiki? Iš viso to supratimo ką turi, ar tiki? Jeigu taip, tai ar ženklai ir stebuklai tai lydi? Asmeniškai, aš priėjau prie tokio taško savo gyvenime, kur aš atsisakau būti dar vienu krikščionišku reperiu. Aš turiu pamatyti daugiau Dievo, kaip rezultatą mano tikėjimo Juo. Aš turiu pamatyti kaip neįgalieji per kiekvieną koncertą pakyla pasveikę iš savo vežimėlių. Tiesiog privalau! Mes galime visą dieną diskutuoti apie malonę, bet kur yra tavo tikėjimas? Kur tie dideli įvykiai tų dalykų, kuriuos Jėzus sakė, kad vyks tiems, kurie tiki?

Prisipažįstu, pirmą kartą aš susvyravau tikėjime kai mano seseriai buvo diagnozuotas krūtų vėžys. Aišku, galbūt atrodžiau tvirtas išpažindamas Dievo Žodį, nors tuo metu įsigyjau baimę uždėti ant jos rankas. Ne, aš nekaltinu savęs dėl jos netekties, bet gailiuosi, kad taip ir neturėjau tikėjimo net pabandyti. Tai mane skaudina iki pat gilumos. Taip man daugiau nebebus. Aš bent jau žengsiu tikėjime ir pabandysiu. Tai aš prisiekiu! Nuo to laiko manes daugiau nebuvo užvaldes toks teisingas pasipiktinimas. Daug žmonių sako, kad aš daug smūgiuoju į bažnyčią, kad peržengiu ribas. Su visu nuoširdumu sakau, kad man jau bloga nuo visų tų religinių pasiteisinimų kodėl mes nematome pergalės savo gyvenimuose. Arba mes atiduodame save visą Dievui arba ne. Arba mes iš tiesų tikime Jo mums rūpimu žodžiu arba ne. Nėra jokių pilkų linijų, tik pasiteisinimai.

Morkaus evangelijoje Jėzus kalbėjo: Ir Jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. (Morkaus 16: 15-18)

Mes skelbiame Evangeliją ir tuo pačiu metu praleidžiame didžiąją savo laiko dalį svarstydami ar jis ar ji yra stipri savo išpažinime. Mes krikštijame ir ginčijamės ar tai padaroma vandeniu ar ne. Kaip apie ženklus, kurie turėtų lydėti tave, kuris tiki. Kaip mes, kaip bet kokie lyderiai Kristaus kūne galime nenaudingai sėdėti kai tie kurie šalia mūsų kenčia? Ar tu iš tiesų manai, kad visi iš mūsų narių, sekėjų, fanų, draugų yra išlaisvinti iš demoniškų gniaužtų? Kur ir kada buvo paskutinis kartas kai tu išvarei demoną? Jėzus tai darė, jo mokiniai tai darė, tuo pačiu skelbdami Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tebūna taip kaip tu tiki! Nekurkime pasiteisinimų kodėl mes to nedarom. Bet kuris turintis Dievo meilę širdyje turėtų būti (kaip Jėzus) pripildytas užuojautos paklydėliams ir brolijai. Pilnai priėmus ir įvertinus šiuos dvasinius palaiminimus, duotus mums rūpinimuisi Dievo šlove. Žmonės tiesiogine to žodžio prasme praranda pasitikėjimą bažnyčią, tuo pačiu metu eidami į pragarą puikiu lankomumu. Ar tai tavęs nejaudina? Ar viso to tikrovė turi tave nublokšti žemėn, kol tu pradėsi į visą tai žiūrėti rimtai? Mes esame Kristaus apaštalai, būtent tie kuriuos Kristus įvardino, eidamas pas Tėvą, kad jie darys šiuos darbus ir dar didesnius. Jis paliko šias pareigas ir pašaukimus mums, kurie tiki. Meldžiu, kad pradėtume pažodžiui imti ne vieną, bet kiekvieną Šventojo Rašto dalį. Buvo tų didžių reformatorių, kurie padėjo mums suprasti. Tada buvo tie, kurie atgaivino mus, didieji gaivintojai. Nepamirškime tų, kurie iš tiesų žengė tikėjime: John G. Lake, Smith Wigglesworth ir t.t. Ar yra tarp jūsų sergančių, ar apsėstų, prislėgtų velnio? Tegu jie ateina ir tegu tikėjimo maldomis pasireiškia Dievo Šlovė. Atėjo laikas matyti gilesnę prasmę, laikas tikėti iš tikrųjų. Baigiu su šiuo klausimu. Jeigu Jėzus būtų tarp jūsų fizinėje formoje ar tavo pirma mintis būtų kreiptis pas gydytoją? Ne, ir nė vienas Biblijoje taip nedarė. Tuomet kai sirgo, jie ėjo pas Kristų, ten kur Jis buvo. Šiandien sirgti yra kaip dingstis būti namie. Ach, jūs mažatikiai. Kur jūsų tikėjimasis? Beto, mylimieji, Jis jumyse! Jėzus Kristus Gydytojas, Išvaduotojas, Atstatytojas, Amen! Taigi šiuo tikslu, tegu nelabajo darbai, ar tai būtų liga ar nuodėmė tebūna sunaikinti ir Tėvas būna pašlovintas Jėzaus vardu! Tegu išminčiai būna sugluminti tokio tikėjimo!

~Lamario “Mouthpi3ce” Houston