Jei tu ramus, kada visi klajoja,
Pametę galvas kaltina tave,
Tiki savim, kada kiti dvejoja,
Ir jų dvejonių nelaikai kalte.
Jei moki kantriai laukt ir nepavargti,
Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu,
Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti,
Ir nesidėt protingu, nei geru.
Jei tavo svajos remiasi tikrove,
O mintys ne vedliai, bet palyda,
Jei tu sutikęs negandą ir šlovę
Gali bodėtis viena ir kita.
Jei kęst gali, kai tavo tiesą šventą
Derglioja niekšai siekdami klastos,
Kai žlunga tai, kas sunkiai užgyventa,
Ir vėl turi pradėti viską nuo pradžios.
Jei viską, ką anksčiau esi laimėjęs,
Gali lengva širdim ant kortos dėt,
Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko pradėjęs,
Ir niekados dėl to nesigailėt.
Jei savo raumenų ir dvasios galią
Gali valdyti taip, kaip sumanai,
Ir nesvarbu, kad teturi tik valią,
Kuri tau tyliai kužda PRIVALAI.
Jei su minia gali būt sąžiningas,
O su karaliais paprastas, kuklus,
Jei priešams ir draugams esi teisingas,
Ir su tavim kiekvienas pagarbus,
Jei tu jauti, kaip greitai bėga laikas,
Matuoti jį sekundėmis gali,
Tada esi tu tikras žemės vaikas,
Tada, sūnau, ŽMOGUS esi…
Nagi, kas per nesąmonės vyksta čia bažnyčioj -kai pastoriai atmeta brolius kurie ragina mūsų vaikus laikytis Tiesos galingai ir tvirtai ir būti tokiems kaip ant uolos pamatai!
Nes girdi ar matai savo neišmanymo silpnybe pavadina tai kvailyste, juodukai ar kiti kurie repuoja atseit Jėzaus Kristaus apaštalų neatstoja, deja jūs GYVENIMO muziką atmetėt ir ją savo išdidumu užstojat. Nagi!
O kur tai veda aš matau, gaila, kad dar geriau žinau kur galu gale tai nuves. Su savo pozityviais garsais ir melodijomis galit eiti po velniais! Negirdžiu tenai nė Kristaus vardo, ten nėra nei Dvasios Jo, jeigu jum tai pozityvu, man tai koktu ir aš žiūrėt nebegaliu kaip jūs pozityviai nusiteikę pragaran keliaujat! Kasdien vis nesąmoningesnė nesąmonė, Jėzaus skaudinti jūs nepaliaujat!
Kokia mano isterijos esmė, broliai sesės, pagalvokit. Kūniška meilė, gyvenimo žaidimai, nuodėmė užslėpta, tai visa ką aprėpia jūsų klausoma muzika „nekalta“…
Aleliuja! Turiu atsakymą - jums reikia tokios muzikos kuri jūsų smegenys ištėkštų, už sprando pakratytų, širdį prie žemės priplotų ir pažinęs savo veidmainystę tu „ATLEISK MAN, JĖZAU!!!“ rėktum!
Sakau, kiek pamokslų jūs begalite klausyti, bet savo kūno nevaldyti? Supūvę vaisiai rodo, kad jūsų patys vaikai Jėzaus pavyzdžio net nepažinę, vien nuo tuščios teologijos smegenys ištinę, po bažnyčios varo į kavinę parodyti draugams savo naują palaidinę!
Na pirmyn, Jėzaus „žvėrys ir undinės“, parodykit ar iš aukšto jūs atgimę, ar kovojat gerą kovą, ar įstoję į žiurkių jūs lenktynes, dieną apie angeliukus galvojat, bet naktį su velniu dalijatės nakvyne..!
A. M.
“Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai. Jūs užrakinate žmonėms Dangaus Karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate.” (Mato 23, 13)
Žmogaus meilė turi savanaudiškumo atspalvį, o jos rezultatai geriausiu atveju yra trapūs ir trumpalaikiai. Tačiau dieviškoji gailestinga meilė yra jėga, kuri niekada nepalūžta. Mums didžiulis pavyzdys ir paguoda yra faktas, kad „begalinio gailestingumo Tėtis“ taip pamilo žmoniją, jog „atidavė Savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3, 16). Mes turime alkti ir trokšti šios dieviškosios jėgos.
[Pagal Rodžerio Morno knygą "Neįtikėtina maldos galia"]
Kurį iš šių dalykų Jūs rinktumėtės? Aš pasirinkau Tiesą ir tiktai Tiesą. Ačiū Dievui, jau pripratau kiekvieną dieną klausytis muzikos kur kiekvienoje dainoje yra minimas mano Gelbėtojo vardas. Ir ne tik, kiekvieną dieną girdžiu Tikrų Kristaus atlikėjų liudijimus, pokyčius gyvenime, kuriuos patvirtina jų darbai. Visada iškeliamos Dieviškos vertybės, viskas nušviesta amžinybės šviesoje, priešingai ką mes girdime per radiją ar televiziją - materiališkumas aplink begalinis, žmogiškumas vis labiau ima viršų.
DEJA, aplinkui vis dar matau tiek vargstančių krikščionių, kurie dar nepasitiki, kad Viešpaties tarnų muzika čia, žemėje gali jiems atnešti džiaugsmą jau dabar. Žinau, kad jie klauso ką pakišo kaimynas arba pats vargdamas susirado internete. Taip, galbūt ta muzika Jums atneša malonius prisiminimus, galbūt iš tikro maloniu balsu mergaitės ir berniukai dainuoja apie santykius tarp jų. Mes galime labai lengvai save su tai susieti. Tačiau, kad ir kaip gražiai skambėtų tos banalybės, pripažinkit, kad jos Jums nepadeda pasiruošti amžinybėj! Pirmiausia, pagalvokite kaipgi galima padaryti įspūdį VISAGALIAM Dievui. Gal savo švelniu mykimu ir malonia melodija..? Abejoju. Leiskite Jums priminti kas iš tikrųjų žavi Viešpatį - Jį žavi nuolanki, nuoširdžiai nusižeminusi širdis. Jokie kiti išoriniai mums matomi atributai Jo nejaudina. Jam visai nesvarbu kuo tas atlikėjas apsirengęs ir kiek žmonių jo klauso.
Tikro krikščionio atlygis tai Viešpats. Aš tuo tikiu ir dėkoju Dievui, kad turiu brolių ir seserų, kurie man kasdien tai primena muzikos ritmu.
Aišku, pripažįstu, kad kokioje simfonijoje ar solistės balse galime išgirsti bent dalelę mums įsivaizduojamo Dieviškumo. Bet jeigu net ta dalelė negali atiduoti priklausomos šlovės Viešpačiui, tai ko ji verta?
Todėl aš Jums linkiu ir meldžiu, susiimkit! Nebeapgaudinėkit patys savęs, kad tai ką klausau mane “teigiamai” veikia. Jeigu atlikėjas tai daro ne dėl tarnystės Dievui, tai yra niekas. Ir blogiausia, kad tas niekas pasąmoningai trauks Jus nuo Dievo. TEIGIAMAI NELYGU DVASIŠKAI. Todėl, kad ir kur tai būtų, žmonės, ar Jūsų grotuve, ar automobilyje, ar kompiuteryje, ar radijuje - tai turi dingti! Dėl Jūsų pačių gerovės (gyvybės). Kad ir kokios įdomiai skambančios pasakos apie žmogišką meilę ir nuotykius, jos yra apgailėtinos. Visgi dauguma žmonių apie tai kalba ir galvoja, bet Jūs gi žinote, kad ankšti vartai į gyvenimą. Viskas šiame gyvenime turės atgarsį amžinybėje, VISKAS. Nors jeigu Jums mano kalbos dabar atrodo kvailos, manau, Jums derėtų pasitikrinti kuriuo keliu Jūs einate ir ar tai yra tas Kelias ant kurio Jūs tikrai norite būti…
JŪS ŽEMĖS DRUSKA. Nepasitraukite iš pasaulio norėdami išvengti persekiojimų. Jūs turite gyventi tarp žmonių, kad Dieviškosios meilės skonis būtų kaip druska, saugojanti pasaulį nuo pagedimo. Jeigu tie, kurie tarnauja Dievui, būtų pašalinti iš žemės, šis pasaulis būtų paliktas pražūčiai. Nedorėliai net už laimę gyventi žemėje yra skolingi Dievo žmonėms, kuriuos jie engia ir niekina. Bet jeigu krikščionys vadinasi šiuo vardu, jie - tarsi druska, netekusi skonio. Neteisingai atstovaudami Dievą, jie yra blogesni už netikinčius.
JŪS PASAULIO ŠVIESA. Išgelbėjimas, kaip ir saulės šviesa, priklauso visam pasauliui. Šventojo Rašto religija neturi būti uždaryta nei tarp knygų, nei tarp bažnyčios sienų. Ji turi šventinti kasdieninį gyvenimą ir pasireikšti mūsų santykiuose. Mūsų širdys privalo saugoti šiuos teisumo principus. Normalus gyvenimas, nenukrypstama dora, gero linkinti dvasia, Dieviškasis pavyzdys - tai vis tarpininkai, kurie perduoda pasauliui šviesą.
Ištrauka iš Elenos Vait knygos “Su meile iš Dangaus”
Artinantis Velykoms, mokytojas išsiuntė savo mokinius į šalia mokyklos esančią gamtą. Kiekvienas mokinys gavo mažą dėžutę su užduotimi: parnešti kažką, kas simbolizuotų gyvybę. Vaikams grįžus, mokytojas iš eilės atidarė visas dėžutes. Pirmoje buvo drugelis, kuris išskrido vos atidarius dėžutę. Kitoje buvo lapai. Trečioje šakelės, tačiau viena dėžutė buvo tuščia.
“Kaip kvaila! - sušuko vienas iš mokinių. - Kažkas neatliko užduoties!”
Tuo momentu Pilypas, berniukas su Dauno sindromu, pasakė: “Tai mano dėžutė.”
“Tai ką, Pilypai, - atšovė tas pats berniukas, - tu neįvykdei užduoties!”
“Ne, - tvirtai atsakė Pilypas. - Kapas buvo tuščias!”
Tą dieną Pilypas tapo gerbiamas grupės narys. Neilgai trukus jis mirė, o jo klasiokai į laidotuves atnešė po tuščią dėžutę mirusio atminimui.
Iš tiesų kapas buvo tuščias! O tame tuščiame kape krikščionys visame pasaulyje randa didžiulę viltį.
Linkiu, kad ir per šią Paschą (Velykas), tie kurie yra pažinę tą viltį - prisipildytų jos vėl, o tie kurie dar jos ieško - pagaliau atrastų…
Įrašų RSS srautas